paslaptinis

2 paslaptìnis, -ė adj. (2) J 1. Kp, Prng slaptas, neviešas: Reikia jau nors sykį tą paslaptinę meilę užbaigti Žem. Išpažintis buvo paslaptinė Gmž. Yr paslaptinės durys ten V.Kudir. Sodiečiai žinojo Benediktą iš galvos išėjus; žinojo ir paslaptines jo keliones Vaižg. Jis buvo pasiuntinys Jėzaus, bet paslaptinis dėl baimės žydų VlnE212. 2. Kp, Trgn slapta išperėtas: Šitie viščiukai paslaptìniai Ktk. Paslaptìnės vištytės labai dėslios Dbk. Šįmet daug paslaptìnių viščiukų vištos priperėjo Jnšk. Kiba kokie paslaptìniai tavo viščiukai – teip ankstyvi Ut. ║ slapta gimęs: Mergos vaikas – benkarčiukas, paslaptinis kaip viščiukas Sml. slapta, iš pasalų puolantis: Gajaucko šuva paslaptìnis Švnč. ║ Sug giliai esantis, nematomas: Buvo akmuo paslaptìnis, ir nulaužė noragą Ds. Akmenų kadai gi žemėj nebus: yr koks paslaptìnis Trgn. 3. skirtas slaptiems reikalams: Paslaptinė policija rš. Siunčiu paslą paslaptìnį pažiūrėt, ką veikia (d.) Krp. 4. viduje vykstantis, vidinis: Paslaptinė kova siautė jo dūšioje prš. Kaži koksai paslaptinis balsas sako man, kad mylimo jaunikaičio jau neregėsiu rš.